2012-02-26

Pavojingos ACTA tendencijos

Euroblogas.lt paklausė, "ar Lietuva turėtų ratifikuoti ACTA sutartį". Atsakiau, o dabar plačiau dalinuosi savo pasvarstymais:
    ACTA atstovauja net keletą pavojingų tendencijų. Visų pirma, sutartis pavojingai į vieną krūvą suplaka materialių ir skaitmeninių prekių “klastojimą” – iš tiesų internete vyksta ne klastojimas, o natūrali tokiai terpei kopijomis besidauginančios informacijos sklaida. Iš tokio primityvaus tapatinimo vėliau seka bandymai skaitmeninių produktų kopijavimą prilyginti “vagystei”, kas yra tiesiog absurdiška. Dar niekas nesugalvojo, kaip įtikinamai įvertinti dėl neautorizuoto kopijavimo autorių negaunamas pajamas – aišku tik tai, jog požiūris, kad “viena filmo kopija = kino teatro bilieto kaina”, neatlaiko jokios kritikos. O ten, kur neįmanoma įrodyti žalos, nėra ir nusikaltimo (ar etinio prasižengimo) sudėties. Galima argumentuoti, kad talentingiems autoriams kopijavimas išeina į naudą, nes tai yra puiki nemokama reklama. Ir vis daugiau autorių patys tai supranta. Žinoma, “piratų” tai neatleidžia nuo to, ką drįsčiau pavadinti moraline pareiga eiti į jiems patinkančių kūrėjų koncertus, seansus kino teatruose, turint tokią galimybę, nepagailėti pinigų originaliems muzikos įrašams. Tačiau skaitmeninio platinimo ateitis – pardavimai už nedidelę arba simbolinę kainą bei savanoriškos vartotojų aukos, pervedamos jų vertinamiems kūrėjams. Ir to turėtų pilnai užtekti, nes tas pats internetas bei kitos šiuolaikinės technologijos iki minimumo sumažino leidybos kainas.


    Kitas problemiškas ACTA aspektas – tai, kad siauros interesų grupės naudai bandoma žengti dar vieną žingsnelį visuotinio interneto sekimo ir kontrolės kryptimi. Čia man daugiau nerimo kelia ne dabartinis tekstas, kuris yra labai neaiškus ir turi daugybę aptakių išlygų, o tai, kad pirmuosiuose teksto variantuose, kaip, tarkim, pripažįsta juos matę Europos Parlamento nariai, buvo numatytos tiesiog drakoniškos sankcijos, kurios tik vėliau, išsigandus galimos visuomenės reakcijos, buvo “nurašytos”. Tai rodo, kad ACTA suvokiama tik kaip vienas pirmųjų žingsnių, kuriant gerokai nemalonesnį ir labiau varžantį tarptautinį teisinį režimą. Jokiomis aplinkybėmis negaliu tam pritarti, ir būtent todėl ACTA reikia stabdyti jau dabar, nelaukiant, kol ja remiantis bus imtasi iš esmės varžytis internautų teises.

    Galiausiai, esu įsitikinęs, kad laisva informacijos sklaida internete yra daug didesnė vertybė už kelių superkompanijų pelną – nes, tarkim, muzikos srityej būtent “Sony” ir Co. daugiausiai pelnosi iš dabartinės “copyright” sistemos, o ne jiems sielas pardavę kūrėjai (kai kurie jų, žinoma, gauna gardžius kauliukus nuo bosų stalo). “Nemokamas” internetas atveria galimybes žymiai greitesnei informacijos, įgūdžių, kultūrinių įtakų sklaidai, jis veikia kaip neprilygstamas švietimo instrumentas, leidžiantis peržengti milžiniškos turtinės nelygybės prarajas. Aš net nekalbu apie lietuvius, kurie dar visai neblogai uždirba, kad ir kokie skurdžiai atrodytų greta amerikiečių ar japonų – aš kalbu apie Afrikos, Lotynų Amerikos, neturtingų Azijos valstybių gyventojus, kurie dar visai neseniai buvo pasmerkti likti pasaulinės kultūros užkampyje, nes tiesiog neturėjo instrumentų, kaip pasiekti jos klodus. Bandymas riboti šią atsivėrusią laisvą prieigą kovos su piratavimu vardan, manau, prilygtų nusikaltimui. Tai nereiškia, kad viskas turi būti nemokama – finansinė parama kūrėjams turėtų didėti proporcingai augančioms pajamoms. Vakarykštis moksleivis, už dyką siuntęsis muziką ir kino filmus, šiandien turėtų sąmoningai paremti jį kaip asmenybę formavusiems kūrėjams. Tačiau tai laikyčiau labiau asmenine moraline atsakomybe, o ne valstybės reguliuotina prievole.

    Šiaip labai džiaugiuosi, kad ACTA ir Lietuvoje sukėlė daug diskusijų. Tikiuosi, kad pasipriešinimas šiai sutarčiai, suvienijęs daug iki tol apolitiškų jaunuolių, prisidės prie vargiai išvengiamos autorių teisių sistemos reformos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą