2012-02-26

Pavojingos ACTA tendencijos

Euroblogas.lt paklausė, "ar Lietuva turėtų ratifikuoti ACTA sutartį". Atsakiau, o dabar plačiau dalinuosi savo pasvarstymais:
    ACTA atstovauja net keletą pavojingų tendencijų. Visų pirma, sutartis pavojingai į vieną krūvą suplaka materialių ir skaitmeninių prekių “klastojimą” – iš tiesų internete vyksta ne klastojimas, o natūrali tokiai terpei kopijomis besidauginančios informacijos sklaida. Iš tokio primityvaus tapatinimo vėliau seka bandymai skaitmeninių produktų kopijavimą prilyginti “vagystei”, kas yra tiesiog absurdiška. Dar niekas nesugalvojo, kaip įtikinamai įvertinti dėl neautorizuoto kopijavimo autorių negaunamas pajamas – aišku tik tai, jog požiūris, kad “viena filmo kopija = kino teatro bilieto kaina”, neatlaiko jokios kritikos. O ten, kur neįmanoma įrodyti žalos, nėra ir nusikaltimo (ar etinio prasižengimo) sudėties. Galima argumentuoti, kad talentingiems autoriams kopijavimas išeina į naudą, nes tai yra puiki nemokama reklama. Ir vis daugiau autorių patys tai supranta. Žinoma, “piratų” tai neatleidžia nuo to, ką drįsčiau pavadinti moraline pareiga eiti į jiems patinkančių kūrėjų koncertus, seansus kino teatruose, turint tokią galimybę, nepagailėti pinigų originaliems muzikos įrašams. Tačiau skaitmeninio platinimo ateitis – pardavimai už nedidelę arba simbolinę kainą bei savanoriškos vartotojų aukos, pervedamos jų vertinamiems kūrėjams. Ir to turėtų pilnai užtekti, nes tas pats internetas bei kitos šiuolaikinės technologijos iki minimumo sumažino leidybos kainas.