2010-01-17

Vaikai, žiniasklaidos isterija ir teisingumas

Nebuvau anksčiau girdėjęs apie 9-ojo dešimtmečio "dienos priežiūros seksualinės prievartos isteriją" ir, konkrečiai, Amirault bylą. Šis pasakojimas sukėlė tam tikrų minčių apie Kedžio bylą:



Kai kurios įrašo vietos tiesiog stulbinančiai panašios į tai, ką aš ir daugybė kitų Lietuvos internautų matėme Kedžio internete išplatintoje medžiagoje.

Vaikų sugebėjimas kurti įtikinamas istorijas, ypač tais atvejais, kai jiems nuolatos kartojami tie patys klausimai, kiek pamenu, iš pradžių buvo minimas ir Lietuvos "pedofilų skandalo" kontekste. Vis dėlto panašu į tai, kad lietuviškoji žiniasklaidos isterija viešojoje opinijoje jau seniai įtvirtino "didvyrio Drąsiaus" įvaizdį, kurio taip lengvai nepavyks atsikratyti.

Žinoma, neketinu teigti, kad Kedžio byloje teiginiai apie seksualinę prievartą tėra bendras tėvo ir dukters išsigalvojimas - tam paprasčiausiai neturiu kompetencijos. Sutinku su tuo, kad prokuratūros veiksmai, kiek galiu spręsti, gali kelti tam tikrų įtarimų dėl bylos vilkinimo. Tačiau man šiuo atveju įdomesnis klausimas, ar Lietuvos žiniasklaidos priemonės kilus skandalui tikrai bandė įvykius įvertinti ir nušviesti kiek įmanoma objektyviau, ar visgi pasidavė polinkiui pirmiausiai klijuoti "patrauklias" (lengviau "parduodamas") etiketes?

Turiu prisipažinti, kad nuo pat pradžių kone instinktyviai vengiau gilintis į tai, kas savaičių savaites buvo transliuojama visų televizijos kanalų eteryje. Visa ši istorija labai skausmingai priminė Jonaitienės bylą - tas pats kraujo ir svetimų kančių ištroškusio žiūrovo skandinimas niekam nereikalingų detalių, tikro ar apsimestinio moralinio pasibaisėjimo ir skubotų išvadų bangoje. Iš tiesų jau ne pirmus metus nebeįstengiu šaltakraujiškai žiūrėti lietuviškosios TV "tiriamosios žurnalistikos", ar kaip ją bepavadintume, laidų. Todėl mano atsakymas į aukščiau iškeltą daugiau retorinį klausimą gana paprastas, nors ir labai subjektyvus: aš netikiu, kad Lietuvos žiniasklaida yra pajėgi susilaikyti nuo bulvarinio stiliaus skandalų vaikymosi. Todėl man gaila, kad Kedys jau yra "teisus", nors jo "tiesos" dar niekas neįrodė, ir kad Linčo teismas Lietuvoje surado tikrai nemažai naujų šalininkų.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą